Basomis – per smėlio pusnis,
Žignsniuoji atsargiai, tarp pirštų jauti smilteles.

Skaičiuoji jas, pustomas vėjo.
Tiek daug, galvoji,
lyg danguje žvaigždžių

Bet laisvės čia dar daugiau

Gamtos galia,
Beribė šėlstančio vėjo jėga
plauna pakrantę audra

Šiaušia ne tik keteras bangų,
bet ir apsnūdusias mintis
Užaštrina

Ir žvalgais, tyrinėji...
Gal sužibės ryškiu geltoniu
Jūratės rūmų gintarai

Akis pasitinka
rūke tirpstantis krantas, sūpuojas laivai...
Horizonte - bekraštė erdvė

Iš tolo ataidi balsai...
gal žvejų, nežinia atnešti išdykusio gūsio

Ir apima noras... Žemyn, tekinom!
Kaip vaikystėj