Basomis – per smėlio pusnis,
Žignsniuoji atsargiai, tarp pirštų jauti smilteles.
Skaičiuoji jas, pustomas vėjo.
Tiek daug, galvoji,
lyg danguje žvaigždžių
Bet laisvės čia dar daugiau
Gamtos galia,
Beribė šėlstančio vėjo jėga
plauna pakrantę audra
Šiaušia ne tik keteras bangų,
bet ir apsnūdusias mintis
Užaštrina
Ir žvalgais, tyrinėji...
Gal sužibės ryškiu geltoniu
Jūratės rūmų gintarai
Akis pasitinka
rūke tirpstantis krantas, sūpuojas laivai...
Horizonte - bekraštė erdvė
Iš tolo ataidi balsai...
gal žvejų, nežinia atnešti išdykusio gūsio
Ir apima noras... Žemyn, tekinom!
Kaip vaikystėj